virtuoziškumas

virtuoziškùmas sm. (2) NdŽ 1. LEVIII306 virtuozui būdinga technika: Visi žavėjosi jo grojimu, jo virtuoziškumu rš. 2. prk. mokėjimas tobulai atlikti darbą: O tie mūsų poetai, kurie meistriškai naudojosi ir naudojasi liaudies dainų kalbos elementais, yra pasiekę savo kūryboje didelio virtuoziškumo KlK42,10.